BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Diary of a no-lifer.

22. Pagrindinės lietuvių kalbos tarmės ir jų skiriamosios ypatybės.

skuduriukas skuduriauskas ● 2011-01-10

Skiriamos 2 pagrindinės lietuvių kalbos tarmės- aukštaičiai ir žemaičiai. Aukštaičiai užima tris kartus didesnį plotą nei žemaičiai, be to, aukštaičių tarmė yra archajiškesnė, o žemaičių atsiradę yra įvykę pakitimų, atsiradę daugiau naujovių.

Aukštaičių tarmė skirstoma į tris patarmes: vakarų, pietų ir rytų, kurios dar skyla į šnektas ir pašnektas, o skirstant pagal patarmes žiūrima, kaip elgiamasi su dvigarsiais an, am, en, em ir balsiais ą, ę.

  1. Vakarų aukštaičiai šiuos garsus išlaiko sveikus ir taria juos taip, kaip jie tariami bendrinėje kalboje Vakarų aukštaičiai skiriami į dvi dalis- pietinę ir šiaurinę, pagal tai, skiriami ar neskiriami nekirčiuotuose skiemenyse ilgieji ir trumpieji balsiai, atitraukiamas ar neatitraukiamas kirtis. Visų vakarų aukštaičių ploto rytinėje dalyje, kaip ir pietų bei rytų aukštaičiuose, prieš e, ę, ei,ė kietinamas priebalsis l, pvz.: lãdas „ledas“, sáulai „saulei“.
    • Pietinė dalis. Jos pagrindu yra susiformavusi bendrinė lietuvių kalba, todėl ji mažai kuo skiriasi nuo bendrinės kalbos kirčiavimu, morfologinėmis ypatybėmis, tačiau yra ir skirtumų:

-priesagos -ýbė, -ýtis/-ė, -áitis/-ė tariamos tvirtagališkai: gudrỹbė, katỹtė, mergaitė .

-bendratyse su pabaigomis -enti, -inti ir iš jų padarytose formose vietoj en, in tariama ē, ī, pvz.: gyventi: gyv ēti, gyv ēsiu; garbinti: garb īti, g arb īsiu.

-daug kur e, ei verčiami a, ai, pvz.: eglė- aglė; eiti- aiti.

-daug kur tvirtagalių mišriųjų dvigarsių, sudarytų iš i, u + l, r, m, n, ilginami pirmieji dėmenys ir tariama: pýlnas „pilnas“, týngi „tingi“, kū́rmis „kurmis“.

-ploto pietuose ir rytuose vietoj kaĩp, taĩp tariama kàp, tèp.

· Šiaurinė dalis, dar vadinami šiauliškiais. Trumpinami nekirčiuotieji ilgieji balsiai ir kirtis atitraukiamas iš galūnės, trumpinimas ir kirčio atitraukimas nėra vienodas visame plote.

-nekirčiuotiji y, ū beveik visur virsta trumpaisiais i, u, pvz.: givãtė „gyvatė“; grudẽlis „grūdelis“.

-galūnėse ilgieji balsiai irgi trumpinami: vietoj nekirčiuotų atviro žodžio galo ė, o tariami i, u arba e, a (atitinkamai pietuose ir šiaurėje), pvz.: sãki „sakė“; sãku „sako“; dãre „darė“, dãra „daro“.

  1. Pietų aukštaičiai.

-Išlaiko sveikus an, am, en, em, o ą, ę verčia ū, y , pvz.: ū́žuolū „ąžuolą“, žūsìs „žąsis“, kárvy „karvę“. Taip pat čia sakoma: su láimi „su laime“, tvárti „tvarte“.

-Balsynu pietų aukštaičiai nedaug skiriasi nuo vakarų aukštaičių, todėl irgi mišriųjų dvigarsių i, u + l, r, m, n pirmąjį dėmenį ir žodžio pradžioje e, ei verčia a, ai.

-Ryškiausia ypatybė yra vadinamasis dzūkavimas. Vietoj č, tariama c, dz, pvz.: cià/ „čia“; dziū̃na „džiūna“. Priebalsiai t, d ir prieb. Junginiai tv, dv prieš i, į, y, ie taip pat verčiami į c, dz ir cv, dzv, pvz.: nãkcį „naktį“, ciesì „tiesi“, súodzinas „suodinas“, dzýgo „dygo“, cviñko „tvinko“, dzvì „dvi“.

-Kai kurių priebalsių kietinimas. Prieš e, ę, ė kietinamas ne tik l, bet kai kur ir s, r, o ploto pietuose nėra minkštųjų š, ž, č, , c, dz, pvz.: lãkia „lekia“, sanùkas „senukas“, raĩkia „reikia“, šáudas „šiaudas“, žántas „žentas“, džū́gauc „džiūgauti“.

-Kaĩp, taĩp taria irgi kàp, tèp.

  1. Rytų aukštaičiai. Užima didžiausią plotą, daugiausiai nutolusi nuo bendrinės kalbos, labiausiai suskilusi į įvairias šnektas. Ryškiausia ypatybė: pakeičia mišriuosius dvigarsius an, am, en, em ir balsius ą, ę, juos verčia į un, um, in, im ir ū, y. Pvz.: luñkas „lankas“, kum̃pas „kampas“, šviñte „šventė“, tim̃pia „tempia“, drūsùs „drąsus“, tỹsia „tęsia“. Šnektos.

· Širvintiškiai. Visai sutrumpina nekirčiuotų žodžio kamieno skiemenų ilguosius balsius, galūnių redukacija silpna.

· Panevėžiškiai. Visai sutrumpina nekirčiuotų žodžio kamieno skiemenų ilguosius balsius, labai smarkiai redukuoja žodžio galūnę- visi trumpieji balsiai suplakami į vieną neaiškų balsį.

· Anykštėnai. Negalūninį balsį a paverčia pusilgiu o, kuris tariamas su a atspalviu.

· Kupiškėnai. Negalūninį balsį a paverčia pusilgiu o, kuris tariamas su a atspalviu. Be to, žodžio gale prieš kietą priebalsį e ir ė verčia a, pvz.: madùs „medus“, katã „katė“.

· Uteniškiai. Išlaiko nekirčiuotus ilguosius balsius, neredukuoja žodžio galūnės balsių.

· Vilniškiai. Skiriasi tuo, kad dzūkuoja, be to, šios patarmės morfologija labai archaiška.

Žemaičių tarmė nuo aukštaičių skiriasi dvibalsiais uo, ie, kuriuos jie verčia trejopai, pagal tai yra skiriamos trys patarmės: pietų, šiaurės ir vakarų.

1. Pietų žemaičiai vietoj dvibalsių uo, ie turi garsus artimus ū, ī, pvz.: dū́na „duona“; dū́s „duos“, pī́ns „pienas“, vī́na „vieną“.

2. Šiaurės žemaičiai vietoj uo, ie turi ou, ei, pvz.: dóuna „duona“, tuo „tuo“, péins „pienas“, šẽin(a) „šieną“.

3. Vakarų žemaičiai vietoj uo, ie, taria o, ė, pvz.: dóna „duona“, seso „sesuo“, péns „pienas“, žuvės „žuvies“.

Kitos žemaičių tarmei būdingos ypatybės:

-tam tikrais atvejais vietoj č, yra t, d, pvz.: jáutē „jaučiai“; mèdē „medžiai“.

-ilguosius o, ė verčia dvibalsiais uo, ie, pvz.: kûojûoms „kojoms“, síeklai „sėklai“.

-didelė dalis žemaičių dvigarsius an, am, en, em verčia on, om, en, em, pvz.: loñks „lankas“, somtis „samtis“, pẽnkc „penktas“, lêmpa „lempa“.

-šakninius ir kirčiuotus galūnės balsius ą, ę, į, ų dalis žemaičių tebetaria senoviškai – an, en, in, un, pvz.: žancìs „žąsis“, liñcti „lįsti“, skùncti „skųsti“. Tačiau taip verčia ne visi.

-senoviniai trumpiji niekad nekirčiuojamų galūnių balsiai žemaičių tarmės žodžio gale paprastai numetami, o ilgieji trumpinami, pvz.: áud „audžia“, dárba „darbą“.

-didžioji dalis žemaičių dalis atitraukia kirtį iš galūnės į žodžio pradžią, tačiau skirtingai nuo aukštaičių žemaičiai kirtį tarsi padalina- dalį jo palieka ir galūnėje., pvz.: šàkà „šaka“, sènà „sena“.

-dalis žemaičių vietoj tvirtapradės turi laužtinę priegaidę, pvz.: vî·rs „vyras“, o tvirtagalė priegaidė dažniausiai koncentruojama pirmame dvigarsio sande, pvz.: vãrks „vargas“.

Patiko (6)

Rodyk draugams

Komentarai (0) : "22. Pagrindinės lietuvių kalbos tarmės ir jų skiriamosios ypatybės."